Iš gimtojo kaimo išvažiavau seniai, bet nelabai norėjau ten grįžti, nes kaime nebuvo ką veikti, turėjau ten draugę, bet nežinojau, kaip ji dabar ten gyvena. Man visada atrodė, kad man tiesiog pasisekė, jog galėjau ištrūkti iš tos pelkės, gyventi mieste ir būti laiminga.
Tiesą sakant, kai nuvažiavau pas draugę į namus, pamačiau, kad mano draugė irgi laiminga, nors jos gyvenimas buvo įprastas ir, sakyčiau, net sunkus. Permąsčiau savo požiūrį į gyvenimą ir pamaniau, kad daugiau nieko nebesmerksiu ir iš nieko nesišaipysiu.
Buvau viena namuose, vyras buvo darbe, nežinojau, ką daryti, norėjau su vyru nueiti į parduotuvę, nusipirkti kokių nors smulkmenų, bet vyras pasakė, kad užtruks darbe, ir pridūrė, kad neturėčiau jo laukti.Man buvo labai nuobodu, todėl nusprendžiau nueiti į parduotuvę, kuri buvo šalia mūsų namų.
Parduotuvėje apžiūrinėjau kailinius, pamačiau, kad jauna moteris taip pat žiūri, paskui ėmė juos matuotis, ir pagalvojau: “Kokiam kaimui priklauso ši moteris? Kai jauna moteris grįžo, sužinojau apie savo geriausią draugę, kuri gyveno kaime, pasikalbėjome ir supratau, kad labai pasikeičiau.
Pakviečiau ją į savo namus, kad parodyčiau jai savo namus ir priverčiau pavydėti. Kai pakviečiau ją išgerti kavos, ji mielai sutiko, atėjo ir įėjusi į namus iškart pasakė, kad viskas puikiai sutvarkyta ir kad man pasisekė, jog turiu vyrą. Pradėjo girtis, kaip man gerai sekasi, kad nuolat vaikštau į parduotuves ir grožio salonus…
Draugė pasakė, kad nebegali ilgiau pasilikti, nes nenori palikti vyro alkano. Ji pakvietė mane, mano vyrą ir vaiką pernakvoti pas ją, sakydama, kad tai bus gera dingstis grįžti į gimtąjį kaimą.
Įtikinę vyrą, nuvykome į draugės namus, įėjau į jos paprastus namus, pamačiau, kaip ji džiaugiasi kiekviena savo namuose esančia smulkmena, ir supratau, kad nereikia būti turtingam ar turėti dvarų, kad būtum laimingas. Didžiavausi ne tais dalykais… Ši kelionė daug ką manyje pakeitė.
